Guerlain – nuo acto iki imperijos, I dalis

„Kvepalai – intensyviausia atminties forma; jei jie dvokia, vargas jums, kai ji išjungs šviesą!”- kalba 75-erių Jean Paul Guerlain, neabejotinai vienas iškiliausių ir rafinuočiausių XX-ojo amžiaus nosių. Šešiolikos netekęs regėjimo, jis paskatintas tėvo sukasi laboratorijoje, maišydamas ir uosdamas aliejus ir esencijas. Nors ir vėliau kelių operacijų dėka Jean Paul vėl praregi, kvapuose įklampinta paauglystė prisideda ir prie to, kad jau 1959-aisiais jo pirmieji pasirodę vyriški Vétiver atneša triuškinančią sėkmę. Bet apie viską iš pradžių.

Image

1798-aisiais Abbeville miestelyje Šiaurės Prancūzijoje pasaulį išvysta Pierre-François Pascal Guerlain. Nepakęsdamas amatininko tėvo tironijos, pabėga į Londoną, kur mokosi chemijos. Visgi vėliau nusprendęs grįžti į tėvynę, Pierre-François pasirenka Paryžių, kuriame 1828-aisiais, būdamas lygiai trisdešimties, rue de Rivoli 42 atidaro parduotuvėlę pavadinimu parfumeur vinaigrier (parfumeris ir acto gamintojas). Ši istorinė data – Guerlain dinastijos pamatas ir kelio į pasaulinę šlovę pradžia. Iš pradžių Pierre prekes savo krautuvėlei importuoja iš Anglijos, jau tuomet patraukęs išskirtinį turtingosios klasės dėmesį. Pierre, pasitelkęs chemijos žinias, atsivežtus losjonus, tepalus, kanadietiškus meškos taukus, žymųjį „Nivea“ kremą ima maišyti su augalų ekstraktais, idant sukurtų unikalias kvepalų kompozicijas. Tuo tarpu Paryžius gyvena nuo vienos revoliucijos iki kitos. 1832 – aisiais miestą užvaldo cholera, besitęsusi septyniolika metų ir nusinešusi dvidešimt tūkstančių gyvybių iš daugiau nei pusės milijono. Kvapnių higienos prekių asortimentas paryžiečiams, dar neišsiugdžiusiems pastovaus prausimosi įpročio, reiškė parfumerijos gimimo pradžią. Kvėpinimosi samprata tuomet buvo siejama nebent su nosinaitėmis ar rūbais, o ne natūralaus kūno kvapo maskavimu, individualumu ir juo labiau viliojimu. Vis dėlto, neilgai trukus, gelbstimas dviejų sūnų – Aimé ir Gabriel – Pierre imasi kurti pats. Griežtai pasisakęs už tik natūralios žaliavos naudojimą kvepalų gaminimo procese, Pierre nekenčia neprofesionalumo ir sukčiavimo kokybės sąskaita. „O toliau – svarbu apsistoti ties paprasta idėja, bet išdirbti ją taip kruopščiai kaip tik įmanoma“,- kalba Guerlain protėvis. Būtent preciziškumo, aistros ir – kas be ko – talento dėka Pierre užsidirba ir pirmojo parfumerijos istorijoje sukurto šipro (Chypre) medalį.Gyventojų skaičius Paryžiuje artėja link milijono; asmeninių kvepalų gamyba aukštuomenei tokia sėkminga, kad 1840-aisiais Pierre gauna Paryžiaus valdžios leidimą persikelti į rue de la Paix 15, strategiškai patogią vietą, kur gausus lankytojų srautas jau savaime garantavo apyvartos ir Guerlain vardo augimą.

Image

Image

Image

Pierre pats kalbasi su klientais ir pagal kiekvieno poreikius pataria labiau tinkantį produktą. Ši prekybos forma, pagrįsta tiesioginiu kontaktu su klientu, iki pat šiandien išliko išskirtiniu Guerlain namų prioritetu. Pierre skrupulingas dėmesys klientui išpopuliarina jį kaip personalizuotų kvepalų kūrėją tiek, kad pats Honoré de Balzac užsisako eau de toilette vien tik sau pačiam. Asmeninių kvepalų nori visi, maža to – žurnalas La Sylphide, Journal des Elégances užsako pagaminti kvepalus puslapiams kvėpinti! Tuo tarpu Paryžiaus kontekste – Antroji Imperija, diriguojama Napoleono III autoritarinės politikos, visais įmanomais būdais riboja bet kokias visuomenės autonomijos apraiškas, uždraudžia filosofijos dėstymą mokyklose, kontroliuoja spaudą. Nepaisant to, Paryžius klesti: rūstus Napoleono III muštras kompensuojamas ne tik nesibaigiančiomis šventėmis ir pasilinksminimais, bet ir darbais. Ekonomika sparčiai auga, tiesiami geležinkeliai, siauras viduramžių gatveles keičia šviesūs bulvarai, rekonstruojama miesto forma, formuojami neoklasicistiniai pastatų fasadai. Guizot šaukia, Enrichissez-vous! (kraukitės turtus), o pozityvizmas stumia paryžiečius į priekį visose srityse. Pierre sėkmė tampa svaiginanti, jis imasi kurti Anglijos karalienei Viktorijai, Ispanijos karalienei Izabelei II, Austrijos imperatorei Sisi, Didžiajam kunigaikščiui Aleksandrovičiui, o 1853-aisiais – ir pačiam Napoleonui III ir jo žmonai Eugène. Pastarajai dedikuoti citrusiniai, o vėliau atskleidžiantys rozmarino ir kedro natas Eau de Cologne Impériale, puošti Napoleono armijos bičių ornamentais, uždirba Pierre Oficialaus Jo Didenybės Parfumerio titulą, kurio dėka Guerlain gaminiai pasiekia be konkurencijos prabangiausių ir brangiausių visoje Prancūzijoje kvepalų vardą.

Image

Image

Image

Pierre miršta sulaukęs 66-erių, per tris dešimtmečius pastatęs pamatą pirmajai parfumerijos imperijai – Maison Guerlain (Guerlain namai). Negana to, tik Pierre dėka šiandien pasaulis džiaugiasi lūpų dažais ir juodais dažais akių vokams (vadinamuoju kohl). Sūnūs, be abejo, perima tėvo verslą: Gabriel imasi administruoti ir plėsti klestinčią prekybą, tuo tarpu vyresnėliui Aimé tenka nosies pareigos. Paryžius ima vaduotis iš kuklumo virvių vis sparčiau; kvėpinimosi ritualas lėtai, bet atkakliai slenka į kasdienį gyvenimą dabar jau ne tik tam, kad odekolonu užmaskuotų prakaito ir kitų kūno išskyrų smarvę, bet tam, kad kvapas suskambėtų ir kalbėtų už patį savininką. Visuomenė reikalauja individualumo ir išskirtinumo – o broliams Guerlain tik to ir reikėjo.

Image

Aimé su devizu “mes darome tai, ką mokame daryti” be gėdos šluoja konkurentus parfumerijos srityje. 1884-aisiais sukurti Fleur d’Italie, dvelkiantys narcizais ir aštria žolės nata, bazėje išsiskleidžiantys kaip švelni saldi pudra. Toliau seka Eau de cologne du coq, pradžioje atskleidžiantis citrusus ir bergamotę, vėliau – pačiulį ir levandą, dar vėliau – santalmedį ir briedrages. Pastarąjį, kaip ir tėvo kurtą Eau du Cologne Impériale, vis dar įmanoma, o istorijos mylėtojams ir būtina, pauostyti įsigijus internetu arba dabartinėje Maison Guerlain būstinėje Eliziejaus laukuose.

Image

Image

Guerlain namai – pirmieji ėmę kurti kvepalus parfumerinės piramidės principu. Viršutinės natos – tos, kurios pasklinda tik papurškus ir kurios nugaruoja greičiausiai; širdies natos – tai visų kvepalų charakteris ir dominuojanti tematika, pagal kurią jie vėliau skirstomi į gėlinius, šiprinius, prieskoninius, aldehidinius ir pan. Galiausiai bazinės natos – tai tos, kurios nusėda ant odos ir atsiskleidžia tik po kelių valandų, dažniausiai dominuojant ambrai, muskusui, medienai, vanilei. Per 184 metus piramidės modelis niekur nedingo. Belieka tik žavėtis parfumerių išmone ir genialumu kurti šedevrus, kuriems dažni nūdienos kūriniai, nepaisant modernių ir patogių laboratorijų, neprilygsta nei iš tolo.

Image

1889-ieji, šimtmetis po Prancūzų revoliucijos, Paryžius Guliverio žingsniais artėja link svarbiausio technologijų, turizmo ir prekybos sostinės vardo. Pasaulinėje ekspozijoje pristatytas laikinas Eifelio bokštas stovi kaip įėjimo arka svečiams. Vėliau šio metalinio giganto niekas taip ir nebenugriauna, nors novelistas Guy de Maupassantir grasina vaikščiosiąs tik tomis gatvėmis, iš kur bokštas matosi mažiausiai. Kaip šuniui penkta koja Guerlain vitrinoje išdygsta ir Jicky – tikras kompozicinis nesusipratimas. Iš pradžių skeptiškai sutiktas ir rimtai pradėtas liaupsinti tik po dvidešimties metų, Jicky pasirodo esąs revoliucija parfumerijos padangėje. Aimé pirmasis istorijoje išdrįsta panaudoti sintetines ir natūralias žaliavas kvepalų kūrimo procese, už ką jis pelnytai tituluojamas moderniosios parfumerijos krikštatėviu. Jicky įžūliai rėkia Paryžiui – keiskite požiūrį! Pavadinti Aimé sūnėno Jacques pravarde arba, anot legendos, Aimé Anglijoje sutiktos jaunos damos Jicky garbei, Jicky – pirmasis pavadinimas be aliuzijos į dominuojantį augalą ir pirmasis gamtoje nesutinkamas kvapas. Kitaip nei ankstesnės gėlių kompozicijos, naujieji kvepalai kviečia pažiūrėti į parfumeriją kitomis akimis. Jicky gimimas – tai ne tik istorinis perėjimas iš XIX-o amžiaus į XX-ąjį, bet ir tiltas į naujos ir tikrosios parfumerinės eros pradžią. Pasitelkus iš tėvo išmoktas chemijos formules, Aimé pavyksta uždaryti kvapą ir iš naujo jį sintetiškai atkurti. Tokiu būdu jis atkuria vaniliną, kumariną, išgautą iš tonka pupelės, ir maišydamas abu gavinius išgauna unikalų ir nesutinkamą kvapą. Maišydamas su natūralia levanda, citrina, vilkdalgiu, Aimé sukuria ypatingą ansamblį. Revoliuciniu tampa ir buteliukas, atrodantis lyg vaistinės stiklainis, uždarytas šampano kamščiu. Mėlyna etiketė verčia manyti, kad iš pradžių jais taikytasi į vyriškąją auditoriją (kaip pirmąkart pauostęs nutarė brolis Gabriel). Parfumeriai suprato, kad galima žaisti buteliuko dizainu, idant labiau atskleistų kvepalų charakterį. Įkvėpti Jicky, amžių sandūroje pasirodo ir kiti pirmieji sintetiniai kvepalai – žymieji Chanel No. 5Coty L’OriganLanvin Arpège.Visgi, tikrasis įvertinimas Jicky ateis tik jau pačiam sūnėnui Jicky ėmus kurti kvepalus. Pastarojo išleisti L‘Heure BleueVol de NuitMitsouko praplės publikos akiratį, pripratins moteris prie kitokių kvapų, kurių dėka jos su pagarba grįš ir atsiprašys Jicky už tylos metus.

Image

Jicky piramidės viršūnėje dominuoja mandarinai ir bergamotas, širdyje – šaltas vilkdalgis ir vetiverio apslopinta rožė. Priešingai pirmosioms ledinėms natoms, bazė sušildo oda, vanile ir ambra. Tokia neįprasta kombinacija pavertė Jicky unisex kvepalais – tikru aukso grynuoliu, aktualiu ir po šimto metų. Kaip mėgstamiausius juos įvardino Brigitte Bardot, Jackie Kennedy, La dolce vita žvaigždė Anita Ekberg, Roger Moore, Sean Connery. Aimé kūrinys – tikrų tikriausias tiltas į naują pasaulį. Visgi, kad ir kaip būtų gaila, dabartinė Jicky formulė pakito. Tiems laimingiesiems, turėjusiems galimybę pauostyti Jicky dar prieš karą, dabartinė kvepalų kompozicija atrodytų liūdnoka karikatūra. Gaila, bet pardumerijos pasaulis išgyveno milžinišką netektį, uždraudus kvepalų gamyboje naudoti gyvūninės kilmės žaliavą. Vienas tokių – cibetas, kaip, beje, bebrų, ondatrų ar beragių elnių muskusas, išgaunamas iš patinų lytinių liaukų, buvo pagrindinis raktelis kvapo savitumui, rafinuotumui ir ilgaamžiškumui sukurti. Šios animalistinės natos, apipintos augaliniais akordais, buvo tikra aukštoji parfumerija, prieš kurią, deja, nublanksta bet kokie šiuolaikiniai sintetiniais komponentais pakeisti kvepalai.

Image

Kad ir kaip ten bebūtų, nors ir modifikavus kvepalų receptą, Jicky išlieka tikra ode modernizmui ir žymi XX-ojo amžiaus Guerlain šedevrų kūrybos pradžią. Kvepalai – tiltas, kaip giedras pavasario šauklys skelbia perversmo poreikį. Gal todėl Jicky – naujo gyvenimo, naujo oro gurkšnio kvapas, kai nenorima, bet būtina užverti duris ir pradėti mąstyti kitaip.
Ir Guerlain tai įrodys dar ne kartą
.Image
Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s