Niekada nesisverk per balkoną.

Dar tada, kai Italija atrodė pasaulis be pabaigos su lengva kaitra ir sūriu vėju, jis niekaip neįtraukė merdėjimo +38 laipsnių karštyje ketvirtą valandą popiet. Kaip neįtraukė ir tirpstančio asfalto, galvos svaigulio ir spengimo ausyse. Ir kažkokio komiškumo visame tame.

Taip jau ketvirtą vasarą iš eilės. Apsivynioti galvą rankšluosčiu, vėdintis drėgnomis paklodėmis. O kai būtinai reikia išeiti, išsitraukti L’Artisan Mûre et Musc ir apsimesti, kad nekaršta.

Image

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s