Guerlain – nuo acto iki imperijos, III dalis

Pirma dalis – Guerlain – nuo acto iki imperijos, I dalis

Antra dalis – Guerlain – nuo acto iki imperijos, II dalis

Paskutinis šimtmetis

La Belle Époque artėja link pabaigos: artinasi karas. 1912-aisiais Jacques Guerlain išleidžia L‘Heure Bleue – Mėlynąją Valandą.

Image

Kurdamas L‘Heure Bleue Jacques omenyje turi Paryžių temstant, tą trumpą valandą, kai melsva prietema užkloja miestą ir tarsi pakimba ore.Tai ir simbolinė Pirmojo Pasaulinio karo nuojauta, besiartinančios tamsos ir nežinios vaizdinys. Savo nuotaika panaši į impresionistinį šedevrą Après l’Ondée, Mėlynoji Valanda visgi labiau melancholiška, nesmogianti šalčiu nuo pirmo papurškimo, o greičiau minkštesnė, daugiau pudrinė. Pirmo įkvėpimo įspūdis – medicininiai tvarsčiai, kažin koks vaistinės prieskonis; bet drauge nosis užuodžia lyg ir pyragaitį, šviežių mielių, migdolų užuominą. Nepaisant konditerinės natos, L‘Heure Bleue išlieka vėsus ir paslaptingas, ir nenusaldėja į saldžias aliejingas rytietiškas gėles. Atrodo, kad kvapas tuoj keisis, tuoj atsiskleis ir išsiduos, bet ne: ir toliau lieka grakštus ir sunkiai lengvas, kai, rodos, eini vakare gatve ir šaltis smogia į veidą, bet esi toks susimąstęs, kad net nejauti. L‘Heure Bleue – ne tik mano amžina meilė: gerbėjų sąraše figūruoja ir Catherine Deneuve, ir Julia Roberts, ir karalienė Elžbieta. Tai kvapas, kuriuo nenori, kad kvėpintųsi kiti. Tai kaip vidinis balsas: kažkas taip labai artimo ir intymaus, taip labai skausmingo ir tylaus ir ta savo tyla pasakančio viską.

Image

L’Heure Bleue pradeda didžiosios Guerlain karo trijulės rikiuotę. 1919-aisiais Jacques pristato Mitsouko, gimusį iš tuomet populiaraus romano „La Bataille“, kuriame 1905-ųjų Japonijos – Rusijos karo admirolo žmona japonė Mitsouko įsimyli britų pareigūną. Šie kvepalai pirmieji susieja seksualumą su japoniška kultūra. Nors vakarų pasaulis ir įpratęs matyti Japoniją kaip didžiausią minimalistinių ozoninių kvepalų rinką, Mitsouko japonės myli ir perka labiausiai iš viso Guerlain asortimento. Visgi, šiprinis Mitsouko erotiškumas – intelektualus, lyginant su vakarietiško vyro tipiniu moters įsivaizdavimu, kurio saldumas ir tiesmukiškumas neturi nei noro, nei laiko sofistikuotiems žaidimams.

Image

Guerlain namai neoficialiai dedikuoja L‘Heure Bleue blondinėms, o Mitsouko brunetėms. Ir išties – jei pirmiesiems tinka Catherine Deneuve ir Marlene Dietrich, Mitsouko širdį atiduoda Ingrid Bergman, Ava Gardner, netikra blondinė Jean Harlow ir pats Charlie Chaplin. Kaip ir L‘Heure Bleue, taip ir pokarinio Mitsouko buteliuko dizainas – identiškas, su apverstos širdies kamštuku. Tai lyg ir dar vienas simbolis, dar viena užuomina, kad karas dar nesibaigė – blogiausia vis dar priešaky. Nors pačių kvepalų charakteris jau kitoks – aštresnis, sodresnis, su dominuojančiais persikais, briedrage ir ambra – Mitsouko ir L‘Heure Bleue išlieka kaip dvi seserys. Tik viena – romantiškesnė ir tylesnė, o kita – nuožmi ir karinga, aktuali ir šiandien, gal su odiniu švarku ir cigarete einanti per žvyrkelį.

Image

Image

Parfumeris Ernest Beaux taip apibūdino Jacques Guerlain: „Kai aš naudoju vanilę, pagaminu crème caramel; kai vanilę naudoja Jacques, jis pagamina Shalimar“. 1921-aisiais pasirodo ir 1925-aisiais buteliuke-vėduoklėje perleidžiamas Shalimar – trečioji Guerlain karo metų sesuo, sukurta remiantis Mumtaz Mahal, kurios garbei pastatytas žymusis Taj Majal, istorija. Kalbama, kad Shalimar idėja gimė kai Jacques paprasčiausiai į butelį Jicky įdėjo saują vanilės. Išties, Shalimar susijungia jau Jicky buvęs vanilinas ir kumarinas, ir naujai įvesta saldžioji mira (opopanax) kartu su labdanu. Pirmieji kvepalai, pradėję saldžių konditerinių kvapų erą, Shalimar XX-ojo amžiaus pradžioje įkūnija rytų sampratą. Nors dabar rytietiška kultūra tapatinama su ramybe ir asketiškumu, tuomet ji buvo siejama su aistra, ryškiai dažytomis akimis, šokiais ir egzotika. The Roaring Twenties atmosfera nuostabiai atkuriama Woody Allen‘o „Midnight in Paris“ filme; tik jei reiktų jam priskirti kvapą, neabejotinai tai būtų Shalimar. Intensyvi rožė, jazminas, derinami su vaniliniu minkštumu ir bazinėmis animalistinėmis natomis, – tokie gilūs ir šleifiniai, kad, pasak kvepalų ekspertės Roja Dove, buvo kalbama, jog tikra dama niekuomet nerūko, nešoka tango ir nesikvėpina Shalimar. Nepaisant to, šis drąsus ir revoliucinis kvapas tampa ne tik Guerlain namų vėliava, bet ir pačios Prancūzijos nacionaliniu pasididžiavimu. Savo mylimiausiais juos įvardino Rita Hayworth; tarp šiandieninių ištikimų gerbėjų – Gina Lollobrigida, Meryl Streep ir Leatitia Casta. Tai dar kartą primena, kad moteriškumui neegzistuoja nei nustatytas laikas, nei tuo labiau karo paženklinta ir išdraskyta epocha.

Image

Image

Tuo tarpu 1920-aisiais Paryžiuje pokarinė moterų emancipacija auga ir plečiasi, populiarėja džiazas, cigaretės, trumpos suknelės ir nuogos kojos; André Breton pristato iki tol negirdėtą siurrealizmą, populiarėja Art Déco stilius; pasinaudoję pokario infliacija dygsta naujieji turtuoliai, klesti Jeanne Lanvin, Jean Patou ir Coco Chanel… Joie de vivre gyvuoja paskutinius metus, kol 1929-aisiais prasideda ekonominė krizė.

Be jokios abejonės, Maison Guerlain krizė neegzistuoja: vis dar valdoma Jacques, Guerlain imperija plečiasi. Shalimar įsitvirtina Šiaurės Amerikos rinkoje, 1933-aisiais Guerlain atidaro jau trečią parduotuvėlę Paryžiuje, o dar po penkių metų – ir Institut de beauté Eliziejaus laukuose.
1930-aisiais pasirodo gražieji aldehidiniai Liu, šiais metais puošiantys kalėdinę Guerlain kosmetikos liniją; kiek vėliau – Vol de Nuit, pavadinti Antoine Saint Exupery romano garbei. Plokščiame buteliuke su auksiniu propeleriu priekyje Vol de Nuit – šalto dangaus kvapas su medžio užuomina, dar labiau išpopuliarintas Marlene Dietrich, Michelle Pfeiffer ir Carla Bruni.

Image

Artėja Antrasis Pasaulinis karas, per kurį Guerlain fabrikas bus susprogdintas. Bet jau 1947-aisiais bus pastatytas naujas, o Guerlain atidarys jau ketvirtą boutique Paryžiuje. Jacques baigia karjerą su Ode ir 1955-aisiais perduoda kompanijos vairą anūkui Jean-Paul Guerlain. Jau septyniolikos Jean-Paul geba atskirti 3000 kvapų, o savo šeimos kūrėjų meistrystę ir genialumą įrodo 1959-aisiais sukurdamas Vétiver, šluote šluotą iš lentynų tiek vyrų, tiek moterų; dar ir dabar laikomą vienais gražiausių vetiverijos kvepalų istorijoje. Šaltojo karo metais Jean-Paul vysto Guerlain kosmetikos liniją, o jam baigiantis skaičiuoja tūkstančius gerbėjų ir jau aštuonis boutique pasaulio didmiesčiuose. Praėjus keliems metams po Vétiver pasirodo kita duoklė vyrams – Habit Rouge, klasikinis citrusų, medžio ir odos kokteilis. Per porą dešimčių metų Jean-Paul sukuria tokius charakteringus kvepalus kaip aštri žolinė Chamade, rožė Nahéma ir itin paryžietiški, kaip nuo Marijos Antuanetės stalelio nužengę Jardins de Bagatelle, savo nuotaika primenantys garsiąsias mimozas Champs-Elysées.

Image

Praeina lygiai šimtas metų po Eifelio bokšto kvepalų Jicky. 1989-aisiais Jean-Paul sukuria paskutinį savo šedevrą prieš parduodant Guerlain namus LVMH koncernui. Pirmieji kvepalai – konceptas, paleisti į rinką su didžiule triukšminga reklamine kampanija ir dar didesniais kaštais – Samsara – budistinis žemiškojo gyvenimo ciklas. Dar tiksliau – klaiki tuštuma ir beprasmybė: kūniški džiaugsmai, gimimai, mirtys, ašaros, žodžiai, nuodėmės, viltys ir lūkesčiai. Visa, ką matė ir apie ką po medžiu mąstė Siddharta; iliuzija, karminė grandinė, prakeiksmas, užburtas ratas, iš kurio būtina išeiti, norint pasiekti nirvaną. Tokiu pavadinimu Jean-Paul simboliškai įamžina Guerlain namų veiklos ciklą ir po kelių metų parduoda šeimos verslą didžiausiai pasaulyje prabangos prekių grupei. Vyrauja nuomonė, kad Guerlain gerbėjai pasidalina į dvi barikados puses: tuos, kurie myli Shalimar, ir tuos, kurie teikia pirmenybę Samsara. Išties, pačiai niekaip nepavyksta prisijaukinti sunkaus ir, rodos, dusinančio Shalimar, kai tuo tarpu Samsara – pirmoji ir amžinoji meilė, lydinti dar nuo mokyklos laikų per baimes ir svajones, primenanti tuos, kurie buvo arti ir kurie galėjo būti arčiau. Nuostabiai šaltas kvapas, dažnam sukeliantis atmetimo reakciją, bet kurį norisi užuosti ir vėl; sukurtas myliu-nekenčiu principu, išjudinantis drugelius pilve, gražiausiai atsiskleidžiantis tada, kai šalta. Dramatiškas ir kiek įžūlus, Samsara visiškai nepopuliarus tarp saldiems rožiniams kompotams pirmenybę teikiančių moterų. O griežtai nusistatyti prieš tinkamai nepabandžius nereikėtų: dauguma Guerlain kūrinių gražiausiai sužydi lyjant, nukritus rūkui, užėjus šalnai ar mėlynajai valandai

Image

Po to, kai LVMH perima vadžias į savo rankas, senąją parfumerių šeimos tradiciją ištinka visiškas krachas. Vienas po kito leidžiamos rožinės ir violetinės vandenėlio versijos ir komerciniai limited edition verčia gręžtis į pastarąjį šimtmetį. O rinktis tikrai yra iš ko – juk už kiekvieno Guerlain flakono slypi vis kita mūza, vis nauja istorija ir skirtingas laikmetis. Būtent todėl Guerlain – ne šiaip sau eau de toilette, o autentiškiausias to meto pasaulėžiūros ir visuomenės veidrodis. Kuo žmonės gyvena, ką skaito, ką dėvi ir kuo tiki galima sužinoti ne tik iš vadovėlių. O juk taip kvėpintis ir įdomiau: įnešti savasties į istorinį kontekstą ir kartais atsiremti į senąją filosofiją.

Juk jei jie pergyveno karus, išgyvensime ir mes.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s