Hermessence Vanille Galante, liūdni mano tėvo tinklai.

Pirmąkart pažiūrėjau Il Postino septyniolikos. Koks įspūdis, kokia jūra, kokia poezija! Genialus Massimo Troisi, nuostabūs vaizdai, graži ir liūdna mintis. Kokia švari ir vėjuota nuotaika, paštininko dviratis, gelsvai nutviekstas baras, didelis dangus.

Hermès Hermessence Vanille Galante yra šio filmo ryto kvapas. Žvejų salos krantai ir maži gyvenimai juose. Paštininko Mario klibantis dviratis, jo liūdnas drovus veidas, jo tyli kalba, jo taip didžiai mylėta moteris. Ir tas jo gražus gerumas, dėl kurio klausi, kaip gali gyventi toks saulės nušviestas ir nešiotis nebuvimą veide; kaip gali žiūrėti į tarp uolų augančias gėles ir neturėti visai nieko.

Image

Vanille Galante yra jūros sūrumo kvapą tiesiai į veidą atnešantis vėjas, skardis po kojomis, svajingos mintys apie mylimąją. Tai siekis kito, nes nebetelpi paties savo ankštose mintyse ir nori dalintis. Tai nepažinojimas pikto ir baimė gero; tai ir nuoširdus naivumas, na ir kas, kad suaugusio.

Il_postino

Poetiškiausioje ir kone graudžiausioje filmo scenoje, kurioje Mario įrašinėja aplinkos garsus, vieną savo sąrašo punktą pavadina “liūdni mano tėvo tinklai” ir taip pagaliau perpranta metaforos reikšmę, taip ilgai bandytą įveikti nuo pat filmo pradžioje užsimezgusios draugystės su poetu Neruda. Žvejai ir jų tušti tinklai – ko gero, liūdniausia metafora pasaulyje. Kaip ir keistas, bet gilus paštininko veidas, mažų ir po to didelių bangų ošimas, šnarantys salos krūmai, šluostomos ir vožiamos gelsvos storasienės stiklinės, naktiniai marškiniai, laiškai, dviratis, vėjas, laiškai, vanduo, begalybė.

Image

Įdomus ir salsvas, vanilei dedikuotas Hermessence aromatas – ne konditerinis, ne valgomas. Nelipnus ir ne šleikščiai saldus, Vanille Galante yra… sūrus. Tiksliau, sūrstelėjęs, sumišęs su oru, o ne su šlapiu dumblinu dugnu. Kaip oro gūsis nuo jūros, kartu atnešantis ir moterišką nuojautą, lengvą ir šiltą gėlišką vanilę ir kvapniąją kanangą, kuri nusėda į nuostabią medžio bazę su žiupsneliu tabako, konjako ir vyriško susitvardymo, nevalingai sukandant dantimis.

Tai kvapas – poezija. Kvapas – liūdesys, mažas kaip paštininko gyvenimas su didele gilia siela.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s