1899 Hemingway, prarastosios kartos liūdesys.

There is nothing to writing. All you do is sit down at a typewriter and bleed.

Paauglystės knygos daug kalbėjo apie prarastąją kartą. Remarkas ir Hemingvėjus, jauno žmogaus tragizmas, krentantys kūnai ir nuogos mirtys. Subtilus ir santūrus personažų profilis, kandus ir kartais sarkastiškas požiūris skleidė tokį aiškų liūdesį ir nusivylimą. Pavogtą vaikystę, fronte praleistus mėnesius, per kuriuos pasenstama greičiau nei spėji pirmąkart įsimylėti, parūkyti ar nusiskusti barzdą.

Image

Histoires de Parfums naujausias kūrinys 1899, pristatytas Pitti Fragranze 2013 ir dedikuotas E. Hemingvėjui, yra prisipildęs vėjo ir kelionių. Kaip pats rašytojas, buvęs kareiviu, keliautoju ir žurnalistu; vėtytas ir mėtytas po Ameriką, Ispaniją, Italiją, Paryžių ir Kubą; kaip ir jo romanai, surišantys fantastiką ir tikrovę, bet visada tokie tikri ir skaidrūs, kartais kažką nutylintys, bet nemeluojantys.

1899 yra aukštyn kojomis apverstas kvapas: jis nepribloškia aštriais dūmais ir viskiu, kad ir kaip mums patiktų matyti Hemingvėjų paskendusį cigarečių debesyje su storasieniu gėrimo stiklu rankoje, susitaršiusiais plaukais ir po kambarį išmėtytais popieriais. Nors tai ir yra pasiutusiai patrauklus įvaizdis, šį kartą kvepalų nosis Gérald Ghislain nusprendė stovėti atokiai nuo susikūrusių klišių. Tabakas, alkoholis ir vetiverija? Banalu.

1899 atsidaro itališkos bergamotės, kadagio ir juodųjų pipirų nata – ir kažką primena. Gal besiskutantį barzdą tėvą, gal žiemą, gal keistą lengvumą. Tuoj pat išlenda ir cinamonas, šiltas iriso pudriškumas, sklandantis apelsino žiedais; keistai vyriškas ir mąslus. Kvapas toks vientisas, charakteringas ir tvirtas, bet kartu ir neramus, kažkuria viena nata virpantis ir dirginantis, klausiantis ir nepasitikintis. Lyg būtų ir nebūtų, lyg tuojau pat sėstų laivan ir išplauktų.

Image

Bazėje įsitvirtinusi klasikinė vetiverija iš praėjusio šimtmečio drauge su šilta ir salsva ambra atskleidžia tamsesnę kvapo pusę. Nugaravus piramidės viršūnei atsiveria kiek prigesintas, ne toks žaižaruojantis šešėlis. Kaip susimąstęs rašytojo veidas, jo prie rašymo mašinėlės palinkęs siluetas, niūrus kaip įpusėtas viskio butelis, bet ne jo turinys. Kaip daug mačiusios ir apkeliavusios akys, nuo saulės susiraukšlėjęs veidas, atvirumas ir pavargęs ieškojimas prieš laiką prarasto savęs.

Nuostabus kvapas vyrams arba tiesiog tiems, kurie nėra atskira sala.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s