Psychédélique, drėgna žemė ir detektyvai.

Nors čia vidurdienį saulė dar įšildo iki +22 laipsnių ir pagrindinėje aikštėje viena po kitos keičiasi turistų grupės su ką tik įsigytu Louis Vuitton maišeliu vienoje rankoje ir drimbančiais ledais kitoje, – siauresnėse gatvelėse vyrauja amžinas pavėsis. Ir, nors tą minutę dar gaivu pralėkti pro visus juos savo nudrožtu dviračiu su krepšeliu priekyje, – šaltas vėjas jau skverbiasi už apykaklės ir grįžęs namo jau nori susisupti į skarą, gerti arbatą ir įsikniaubti į knygą.

Ne bet kokią, o A. Christie.

Image

Kas yra rudeniškiau už anglišką lietų, traškantį židinį, kiekvieną bėdą išsprendžiantį arbatos puodelį? Už lietpalčius, pasivaikščiojimus gryname ore, tamsius koridorius, užšautus langus, kraupiai ramias kambarines, iš tiesų slepiančias širdį stingdančias istorijas ir savus motyvus nekęsti? Už linguojančius krėslus, peiliuką laiškams ir Poirot šaltakraujiškumą? Rudeniškiau yra tik Jovoy Paris Psychédélique, sujungiantis visa į viena.

Psychédélique yra pačiulio ir ambros santuoka, tamsi ir ūkanota kaip vėsus spalio vakaras Lietuvos kaime. Pirmomis natomis nosį pritvoja aštrus ir ryškus pačiulis, lyg ir kiek įžūlokas, lyg kiek ekscentriškas. Visgi, kvapo istorija čia nesibaigia: Psychédélique tikras atradimas mokantiems laukti, beveik taip, kaip skaitant detektyvą. Kvapo raidoje į apipelijusį pačiulį įsilieja šildanti ambros nata, truputis rožės ir citrusų – druskos ir pipirų vaizduotei išjudinti.

Niūrokas ir šlapias, kvapas tuo pačiu sugeba būti ir šildantis kaip sausos malkos ar šlakelis brendžio. Kiek slogi ir voratinkliais aptraukta nuotaika ant odos išlieka per visą Psychédélique raidą. Jis šyla, kaista, įsikimba ir nepaleidžia, kol po geros valandos pereina į nuostabiai minkštą ambros ir vanilės bazę su trupučiu muskuso, taip tinkančio prie darganos už lango ir apniukusių aplinkinių veidų.

Image

Jovoy Paris Psychédélique yra toks makabriškas kaip paskutinė And Then There Were None knygos scena ir kartu santūrus kaip elegantiškas stotas ir sučiauptos lūpos. Drėgnas, klampus ir įtraukiantis, jis nusklandina mintis į tamsiausias kertes ir beveik verčia norėti pabūti tyliu žudiku, geriančiu arbatą krėsle, su prie durų laukiančiais nublizgintais batais rytojui.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s