Elixir des Marveilles, išlaikytos Kalėdos.

Hermès namams Jean-Claude Ellena prieš septynerius metus sukurtam Elixir des Marveilles geresnio pavadinimo rasti, ko gero, ir nepavyktų. Stebuklų eliksyras mano paprastai išsitraukiamas jau vėsų vėlų spalį, kai dar ne taip šalta, bet žvarbesnis vėjas jau kabina palto skvernus. Tolyn per visas Vėlines ir Padėkos dienas link lapkričio galo, ir štai pasaulis ima protėti dėl pirmųjų kalėdinių dekoracijų ir šventinių nuolaidų. Eglės, koncertai, fejerverkai, austriški turgeliai su meduoliais ir karštu vynu, vis storesni šalikai ir kaip niekada didelis šilumos poreikis visu gražumu pražysta gruodį, virš savęs nešdamas kybantį garų iš burnos ir skerstgatviuose skrudinamų kaštonų debesį. Truputį stebuklingas laikas, kai truputį liūdna ir kartu truputį iškilminga; kai nostalgija užgula visu savo svoriu, kad beveik nebežinai, kur praskaidrinti protą. Eidama iš namų mūvi ilgas zomšines pirštines ir beveik matai save iš šalies.

Image

Ne per saldus ir atnešantis šventę – štai toks būtų pagrindinis Elixir des Marveilles apibūdinimas. Pagrindiniai – medienos ir apelsino žievelės – akordai įsipina į gana neįprastą kvapo kompoziciją. Čia nerasite gėlių ir dantis klijuojančio cukraus. Kvapas pradžioje rodosi net sausas kaip išdžiūvusios ir nuo sakų spragsinčios malkos su trupučiu šalto eukalipto – pušies dvelksmo (iškaitintos saunos asociacija?) Nosis uodžia net kažkokią sūrstelėjusią natą, sumišusią su juodo kartaus šokolado kapotais gabalais. Nepaprastai originalu ir žavinga.

Nuostabi ir daug žadanti pradžia rutuliojasi į dervų ir ambros širdį, į ją įsiliejantį sandalmedį ir lengvus smilkalus, kedrą ir vos apčiuopiamą pačiulį. Kvapas salsvas, bet ne saldus, ne klampus ir ne tiesiog apelsiniškai šokoladinis. Jis veikiau salsvai sūrus kaip nežymiai suprakaitavusi oda ir kieto blizgančio 70% šokolado mišinys. Elixir des Marveilles ir jo masyvus oranžinis pusapelsinis atrodo ir kvepia kaip šventė, o ne atskiri jos komponentai. Tai ir traškantis židinys, ir karpomas dovanų popierius, ir prie žvakės džiovinamos apelsinų žievelės, ir laukimo prisipildęs oras, kuris pakylėja ir verčia sukti akis nuo plyšaujančių nuolaidų taškų, verčiau užsiimant rankdarbiais patiems brangiausiems.

Image

Atrodo, kad ir Romoje šiais metais mažiau skubėjimo ir isteriško pirkinėjimo. Gal kad išties stebuklai atsitinka ne iš kažkur, o iš vidaus. Ir laimingi tie, kurie gali turėti ramią ugnelę širdy ir patys sau susikurti šventę.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s