Maroussia, liūdna Rusija.

Pastarųjų dienų aktualijos, kone ranka pasiekiamas karas ir vėsūs vakarai verčia prisiminti kvepalus, linksniuojamus kartu su Rusija – Slava Zaitsev Maroussia.
Fragrantica žadėjo stiprų šaltą kvapą, savo nuotaika primenantį puikiuosius Samsara. Deja, nieko panašaus į Samsara čia nerasite – jie artimesni Chergui.

Maroussia, centus kainuojantis buteliukas, yra keistas ir su niekuo nesupainiojamas gyvulys, kuris yra toks užmušantis ir neskoningas, kad virsta idėja. Jis toks perkrautas ir perspaustas, kad paneigia pats save ir tampa puikiais kvepalais. It’s so bad it’s good.

Image

Maroussia tvoja stipriais aldehidais, muskusu ir pudriniais akordais. Truputis gaivesnės bergamotės ir persiko, ir… kvapas auga ir intensyvėja, atskleisdamas didžiulę puokštę gvazdikų, jazminų, rožių, tuberozų ir irisų, tiesiog skęstančių aldehidų ir santalmedžio ežere. Pirmas įspūdis kažkodėl privertė pagalvoti apie Jean Paul Gaultier Classique moters biustą. Bet – ne taip kaip pastarieji – Maroussia neplokščia. Ji lyg ir šyla, lyg ir šąla, lyg ir nenori atsiverti, bet yra tokia ryški, kad žūtbūt maga pažiūrėti, kas viduje. Kantrybės.

Jaučiamas aiškus muskusinis muiliškumas, bananinė kvapnioji kananga ir iš – be abejo – sintetinio cibeto išgaunamas lengvo gyvuliškumo ir agresyvumo įspūdis. Šalta vanilė ir lediniame ore sustingęs smilkalo dūmas nėra rūgštūs – jie greičiau balzaminiai, slystantys ir sklandantys.

Maroussia vienok atrodo pigi kaip sovietinių daugiabučių aliuminiai bliūdai, kuriuose stovom maudydavo vaikus. Pigi ir rėkianti kaip visada pikta ir atžagari rusė ar kita Rytų Europos gyventoja, kuri niekada nesisveikina pirma ir nužiūrinėja žmones. Vulgari kaip mėlyni šešėliai ir perlamutrinis lūpdažis, kaip storos kūno spalvos pėdkelnės, lenkiškas dezodorantas iš turgaus, sulaižyti kirpčiukai, sintetinės gėlių rašto bliuzės ir lengvas prakaitas po jomis. Kaip klijonkė ant stalo ir arbatos gėrimas su šaukšteliu puodelyje. Kaip keistas gyvenimas, kai tavo vyras geria, bet tu vis tiek jam nuauni batus ir nuvelki paltą. Ir atsidususi nieko nebesakai.

Image

Maroussia išgąsdina savo svoriu ir agresija, bet jau širdies natose jos aštrūs kampai pamažėle aptirpsta ir akys piešia išdidaus stoto damą ilga tamsiai violetine sunkaus aksomo suknia Bolshoi teatro premjeroje. Kvepia dulkėmis ir teatro užuolaidomis, baltomis rankomis ir įkaitusiais skruostais. Kvapas toks gražus ir kilnus, kad nori įsikniaubti jai į kaklą ir plaukus. Švelnus, sviestinis ir truputį migdolinis, bet visada truputį apsiblausęs – kaip liūdnos akys, kurių nepaslepia nei ryškus makiažas, nei pokalbiai apie orą.

Maroussia didelė ir plati, ir slepianti tūkstančius pasakų savy, bet visada įtari ir pasiruošusi gintis. Kičinė, koncentruota ir kalbanti ant viršaus, bet nepaliaujamai moteriška ir trapi kitoje durų pusėje. Šiek tiek kompleksuota, bet vaišinga; ir kai vaišina – rodo viską, ką turi.

Tas viskas ir yra Maroussia, nesuprastas ir tragiškas buvimas puse lūpų.

*Gražiausiai skleidžiasi dideliame bekvapiame šaltyje.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s