Alexander Sumenkov: pirmasis Rusijos parfumeris.

4
2014-ųjų Esxence visiškai atsitiktinai užsimezgusi pažintis su Petit Parfum tinklaraščio autoriumi Alexander Sumenkov http://petitparfum.blogspot.it/ padovanojo ne tik visais atžvilgiais įdomų pašnekovą, bet ir greitai į lentynas atkeliausiančių Alexander Sumenkov perfumeur russe aromatų kūrėją. Praktiškai pirmąjį tikrą Rusijoje, nes juk The Vagabond Prince su kičiniais serbentais nesiskaito. Turėjau garbę viena pirmųjų išbandyti, tikiuosi, jau galutines keturių kompozicijų versijas, ir drąsiai sakau, kad tai kažkas visai naujo. Unikalus braižas, išgryninti, erdvūs ir kažkiek retoriški aromatai, kurie, regis lyg ir niekada nesibaigia, o tik užduoda klausimą.

O kada visa tai pamatysite patys, – tik mėnesių klausimas.

Cologne – šaltas kaip ledas ir kietas kaip stiklas. Jis iškart kažką primena. Gal vaikystės sauną ir eukalipto lašus ant įkaitusių akmenų; gal metalinę vaistinėlę su bintais ir šaldančiais mėtiniais tepalais; gal išstybusias tujas kaimo kapinėse. Kvepia labai šaltai ir stingdančiai, bet ant odos po kelių minučių ima šilti ir garuoti. Išlenda klasikinė odekolono stuktūra, karčiai gaivus tėvo barzdos losjonas, laimei, nenusaldėjantis į pigų vandenėlį, o išliekantis aršus ir kiek piktas. Cologne nesunkus, – jis pakimba ir tvyro ore, širdyje lengvai suminkštėdamas, tačiau neprarandantis kampuotumo. Karčios žolelės įvilktos į, regis, skysto azoto garą, primena girgždantį sniegą ir traškančius ledukus po kojomis. Lengvas ir orinis, labai vyriškas, kažkiek liūdnas.
* Natos: snaputis, vetiverija, jazminas, tonka pupelė.

Salt Vetivér. Kone didžiausią įspūdį palikęs variantas, naujai interpretuojantis vetiveriją. Ir vėl šaltokas, su daug oro ir vėjo, šįkart atplėšiančio vetiveriją nuo žemės ir pakeliančio ją į dangų. Stipriai padruskinti aromatai niekada manęs pernelyg netraukė, bet čia sūrumo lygiai tiek, kiek reikia, kad nebegalėtum nuo riešo atplėšti nosies. Rezultatas? Nuostabi vetiverija, sumišusi su jūros oru. Švelni ir tuo pačiu kažkuo vis dirginanti, budinanti drugelius pilve ir jaudulį kažko, apie ką nedrįsti svajoti. Kvapas švarus ir neperkrautas, pakankamai linijinis, žavus ant popieriaus, įsimylėtas ant odos.
* Natos: citrina, vetiverija, muskusas, pakalnutė.

Rum Rosé. Dar vienas į norų sąrašą įtrauktas aromatas, dedikuotas apgirtusiai rožei (ar nuo rožės apgirtusiems). Skaidrus ir tuo pačiu šiltai alkoholinis, Rum Rosé priešingas bet kokiam vulgarumui. Romo nata ypač ryški pradžioje, kur kvapnus sodrus skystis, sumišęs su šviežia traškia rože, susuka galvą ir akimirką net abejoji, ar tai išties rožė, ar tik apgaulė. Gaivus ir salsvas, švelnus ir kreminis (ne aliejinis), jis nesidarko ir neprovokuoja, bet kartu yra toks pasiutusiai moteriškas ir grožio pilnas, kad jo, padvelkusio nuo suknelės klosčių, negali nemylėti. Jis gyvas ir žaižaruojantis, ilgą laiką lydimas alkoholinių (ambros?) atodūsių ir sviestinių žiedlapių; bazėje nusėda į ramesnes, bet ne mažiau patrauklias medienos natas. Puikus unisex, neturintis nieko bendra su gašliais koketuojančiais žvilgsniais ir plepalais. Jis kažkoks brandus ir sofistikuotas, labai klasikinis ir tuo pačiu labai naujas.
* Natos: rožė, rausvieji pipirai, irisas, pakalnutė, santalmedis.

White Candle – himnas šilumai, pradinėse natose išsiskleidžiantis lengvais minkštais prieskoniais. Kardamonas? Baltieji pipirai? Pieniškas santalmedis? Ant odos kelias minutes primena Serge Lutens Santal Blanc, vėliau numigruoja į tirštesnę ir solidesnę pusę. Išnyra lengvai medicininis migdolų tonas. Slyva? Heliotropas? Tonka pupelė? Nors protarpėmis ir vėsokas, kvapas apvalus, šiltas ir apgaubiantis, varvantis kaip tirpstantis vaškas ir ant odos besiskleidžiantis kaip gelsva lauko žibintų šviesa per pūgą. Jaukus kaip arbata raitytais raštais puoštame servize ir rožėmis siuvinėta skara ant pečių. Gražus, kašmyrinis, truputį gourmand, truputį liūdnų akių, truputį rimtas ir tūkstančio minčių užgultas.
* Natos: santalmedis, degmedis, baltos gėlės, šventagaršvės šaknis.

Alexander Sumenkov perfumeur russe – keistai platūs ir oriniai, neperspausti ir vis tiek visko pilni, paaiškinantys patys save dviem žodžiais. Jie kažkuo mąslūs ir nostalgiški tam, ko gal niekada ir nebuvo; jie trapūs ir grakštūs, tylūs ir gražūs iš savęs. Poetiški ir panašūs į knygas, vėjo nupučiamus personažus ir tuos, apie kuriuos negali negalvoti. Šaltoki, šylantys ir paliekantys erdvės mintims, kurios gal dar net neužsimezgė. Bet dėl viso pikto.

 

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s