Esxence 2017 ir pavasario atradimai

Nors laiko rašyti mėnesiams bėgant vis mažėja, kvepalai iš kasdienybės niekur nedingsta. Atvirkščiai – apatinis komodos stalčius, kaip niekad, net braška nuo mėginėlių, miniatiūrų ir iškvėpintos medvilnės su pavadinimais plokščiuose maišeliuose. Didžiąja dalimi tai – vienos didžiausių parfumerijos mugės/parodos Esxence, kovo pabaigoje vykusios Milane, padariniai. Šeštą ryto įsėsti į traukinį ir dešimtą išlipti Milano stotyje, prabėgomis nuskenuoti jau mylimus ir žinomus prekinius ženklus, susitikti su prisiekusiais kvepalų pasaulio gerbėjais ir keliais sakiniais persimesti apie garsiausias naujienas, ir vakare, po visko, it kvepalų debesiui bildėti traukiniu namo su krepšiu brošiūrų ir mėginių – toks buvo prieš dvi savaites įvykęs šeštadienis, kaip šviežio oro gūsis atskridęs į besibudinančią ir persikų žiedais sprogstančią Italiją.

Vos įžengus ir pradėjus irtis pro pirmuosius stendus, nustebino naujų prekinių ženklų skaičius. Nepadoriai neproporcingai išaugusi prancūziškų parfumerijos produktų pasiūla gerokai nustelbė lig šiol daugiau ar mažiau vėliavą nešančią Italiją. Vos kelios ant rankos pirštų suskaičiuojamos išimtys su Kaprio ar Pietų Italijos dešimtmečius verslą skaičiuojančiomis parfumerių šeimomis, tokiomis kaip nuostabūs atrastieji Bruno Acampora (kurių mono aliejai kaip muskusas, oda ir pačiulis yra daugiau nei įstabūs), Bois 1920, Essentia di Puglia, florentiečiai Farmacia SS. Annunziata ar puikiomis žvakėmis garsėjanti Tiziana Terenzi kartu ir liūdina dėl tokios didelės prancūzų invazijos. Ypač daug naujų kaip grybai iš niekur atsiradusių ir, tiesą sakant, nesužavėjusių vardų, šiais metais atsistojusių šalia klasikų Jovoy, Histoires de Parfums, Robert Piguet ir Nicolai.

Kone didžiausias šaršalas buvo kilęs dėl naujos šveicarų Vero Profumo limituotu leidimu pasirodysiančios naujienos Naja (kobra), tapusios visos parodos labiausiai cituojamu objektu. Vero Kern, kaip visada, trykštanti energija, apsiavusi kedais bėgiojo su aplink ją susibūrusiais fanais kavos, o susižavėjimo šūksniai buvo kaip niekad nesuvaidinti. Juodas ir rūgštokas kaip derva, sultingas kaip melionas, apsiniaukęs kaip tabako debesis, daug kam jis pasirodė kvepiąs.. liepomis. Ir tikrai, ypač pirmam stipriam kompozijos stogui nusigaravus, atsiskleidžia švelnūs ir kutenantys, bet ginkdie nesaldūs liepų medaus tonai.

Šaukštas deguto ir statinę medaus sugadina – ryškiai ne tas atvejis. Čia jie susipina ir sužaidžia tokią puikią charakteringą simfoniją, kaip tik Vero Kern moka. 10 iš 10.

 

vero-profumo-naja-odorando

Puikusis Šveicarijoje įsikūręs italas Giovanni Sammarco oficialiai pristatė jau Pitti Fragranze Florencijoje iš už stalo uostytą Naias. Absoliutus pastarojo pusmečio favoritas, Naias yra odė pavasariui ir našlaitei, pradžioje apipintai vaisiais ir veik kažkuo sodriu ir gyvulišku, vėliau išsirutuliojančiu į nuostabią moterišką rožę ir vilkdalgį. Jis dulkėtas ir tirštas, bet tuo pačiu itin gyvas ir keliantis sielą į palubes. Kvepalai ne apie nieką. Kampuoti ir su charakteriu, puikiai įsipaišantys į jau pažįstamą Sammarco linijos braižą, kiek asketišką, santūrų ir gryną. Jį reikia jaukintis, bet rezultatas atperka visas pastangas. Laikosi taip pat neįtikėtinai ilgai.

naias-sammarco

Robert Piguet, juodieji 1930-ųjų Holivudo kino riteriai, nuvylė su L’Insomnuit, dar anų metų liepą pristatytu Londono Harrods. Iki negalėjimo saldus slyvų brendis ir finalinis oud’as, ko gero, pritaikytas privačiais lėktuvais atskrendantiems ir ekspromtu perkantiems arabams. Plokščias ir siaubingai sirupinis, L’Insomnuit svaigina galvą nuo pykinimo, o ne nuo įstabumo. Kur dingo laikai su Baghari, Visa ir Bandit?

limsonuit-piguet

Minutei stabtelėjus prie Parfums de Nicolai, pačios Patricijos sūnus Axel papasakojo nuo šių metų pradėjęs dirbti su mama (kuri, palikusi prie stendo savo sūnų, vis bėgiojo nuo vieno interviu prie kito). Šiai dienai turintys net šešiolika (16 !!!)  savo vardo pardavimo taškų vien Paryžiuje, Nicolai šeima išgyvena ypatingą pakilimą. Trumpai apkalbėjus Guerlain giminės istoriją (nežinantiems, Patricia de Nicolai yra paties Jean-Paul Guerlain dukterėčia, kuriai, moteriškos giminės atstovei, 1980-aisiais nebuvo leista tęsti Guerlain giminės verslo, dėl ko Patricia ėmėsi dirbti sau) ir pasidomėjus, ką mano apie naujausią šio pavasario Mon Guerlain saldainį su Angelina Jolie priekyje, jis paminėjo pastarojo dar neuostęs ir tik korektiškai apibendrino didelių lūkesčių neturėjimą minint visą LVHM pramonę (kuri, paskutinėmis naujienomis, nusipirko ir Francis Kurkdjian).

Aptariant Prancūzijos ir Italijos rinkų perkamiausius aromatus (Italijoje dėl napaaiškinamos priežasties nemėgstami levandos turintys kvepalai), pasinaudojau proga prisiminti ir Parfums de Nicolai klasikinius aromatus, ir pastarųjų metų naujienas kaip Ambre Cashmere Intense, kuriam gaminti naudojamas geriausias vilkdalgio sviestas (beurre d’iris), kainuojantis 40 000 eurų už kilogramą; vaisinę muskusinę rožę Rose Royal ir agarmedžio ir pačiulio bombą Oud Sublime. Bravo.

ambre-cashmere-intense

Etat Libre d’Orange su nauju You Or Someone Like You, kurtu drauge su žymiuoju žurnalistu ir parfumerijos kritiku Chandler Burr, yra, jei ir ne brolis dvynys, tai bent pusbrolis garsiojo jau nebegaminamo Andy Tauer Carillon Pour Un Ange. Skirtas nedraugiškam ir vienišam Los Andželo miestui, ar greičiau Los Andžele gyvenančiai moteriai, – naujasis prancūzų kūrinys kvepia traškiomis vėsiomis pakalnutėmis, mėta ir šlapiu asfaltu. Kaip visada, kvepalai – idėja. Kvepalai – provokacija. Verta antro lėto ir įdėmaus pabandymo.

“Because someday, someone just might be looking for you, pointing at you, wanting you. Or someone like you.”

someone

Dar keli prabėgomis pastebėti stendai privertė stabtelti prie Laurent Mazzone – dėl naujo dizaino, pagaliau pakeitusio apokaliptines kičines neįtikėtino baisumo pakuotes. Gal todėl, kad pateikimas ligšiol kėlė tik priešiškus jausmus, niekada dorai ir neištyrinėjau visos Mazzone kvepalų gamos. Deja, bet ir šįkart tik per minutę pabandytas vienas agarmedinis saldėsis patvirtino, kad tas noras greitu metu ir neateis.

Dusita, tailandietės kuriami aromatai, taip liaupsinami kai kuriuose italų forumuose ir net pretenzingai vadinami naująja niša, nesukrėtė iki širdies gelmių. Beprotiškai brangūs – taip, prabangiai pateikti – taip, apeliuojantys į aukščiausią liukso klasę, bet beviltiškai šalti ir be veido.

Nuostabieji Puredistance, savo dešimtmečio gyvavimo proga atsiuntę pilno tūrio dovaną tiesiai į namus (išsirinkau Opardu), pagaliau pristatė ilgai lauktą Warszawa (beje, įkvėptą ir David Bowie dainos tuo pačiu pavadinimu), kuria metus laiko buvo prekiauta tik viename Varšuvos kvepalų salone. Iš pirmo įspūdžio lengvai lipni, saldoka ir gėlinė, Warszawa sukūrė gausos,  lengvo liūdesio ir chaoso įspūdį, neabejotinai vertą atidžiau pastudijuoti namie, kai tik ateis keli mililitrai pabandymui.

21c00w

Nors ir itin trumpai, bet bendram vaizdui susidaryti kelių valandų pakako. Po savaitgalinių traukinių, saulei šviečiant man norisi Andy Tauer smilkalinės rūgštelės, lietums lyjant – stalčiuje laukia jau širdies dalimi tapęs Après L’Ondée, o Velykoms artėjant, pirmiesiems barams ant jūros kranto atsidarant ir permainingiems vėjams pučiant – svajoju apie balzaminį ir metalinį Dune. Pavasaris.

Advertisements

One thought on “Esxence 2017 ir pavasario atradimai

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s