Opardu, netikra realybė.

Kada upės išteka į visas puses ir nebežinai, kur kairė ir dešinė; kai rytais išeini į minkštą rūką ir stebi save iš šalies, galvoji ir sapnuoji kita kalba, – viskas tampa pusiau netikra. Dar tuoj – ir pabusi. Dar tuoj – ir subliūkš visos snieguotos viršūnės į lietuviškas lygumas ir žydra jūra pajuos. O norėdamas būti ten, pasiilgsti būti čia.

Ir tada nebežinai nei savo vardo, nei baisių sapnų personažų, nei kas surūšiuos betvarkę galvoj.

Puredistance Opardu, kuris skamba kaip prancūziškas praradau, yra kaip dar viena į susapnuotą realybę įsiliejusi filmo scena. Praėjusio amžiaus nuojauta su apmušalais nukaltomis sienomis, tiesia nugara ir moterimis su paslaptim. Opardu per daug gražus, kad būtų tikras, – jis toks turtingas ir tuo pačiu trapus, kad norisi atsisėsti ir gėrėtis juo iš atstumo, pamažu, idant nesupurvintum.

opardu

Opardu atsidaro nuostabiomis alyvomis ir baltomis gėlėmis. Gūsis šviežumo su minkšta ir vos juntama saldainine nata. Kreminė gardenija, pieniška tuberoza ir neužgožiantis, bet nuosaikus jazminas su savimi nešasi ir muskuso debesį. Išties, pirmąjį pusvalandį balkšvas muiliškumas juntamas ypač gerai ir vienu metu itin primena puikųjį Dolce&Gabbana Sicily. Tačiau kvapas nesubanalėja ir neatsiduoda vien skalbiniais, – goslios gėlės grįžta, įnešdamos švelnų sviestiškumą. Tikrai, tokį keistą tirštumą, regis, galima užčiuopti ir panirti kaip į pieno vonią ar ištirpinti ant krūtinės kaip kūno sviesto saują.

Jis ramus ir išlaikytas. Panašiai, kaip rimti žmonės rimtai kalba apie tai, prieš kiek laiko susikūrė Žemė, ir jiems visai nesvaigsta galva. Arba kaip tie, kurie atsilošę fotelyje aptarinėja istorinius personažus su lengvu atsainumu. Ir jiems visai nesikaupia ašaros galvojant, kaip jie bijojo mirti ir kaip ir mums vieną dieną viskas baigsis.

Opardu neįtikėtinai kokybiškas ir ilgalaikis. Gėlės jame niekada netampa aštrios ir spygliuotos ir ne, niekada neprimena oro gaiviklio, nes, susijungdamos su pulsuojančia kūno šiluma, virsta į minkštą balkšvą rūką. Ir tvyro kartais kaip pusiau priekaištas pradingusiam grožiui ar jo siekimui, tyliam balsui ir padorioms manieroms.

Kaip odė kažkam, ką praradai, ką norėjai pažinti, o gal ko niekada išties ir nebuvo.

Advertisements