Histoires de Parfums 1969 and sexual revolution.

What perfume should one use for parties and relaxing talks followed by one or two cocktails? Something not heavy and not suffocating, not too subtle and not sad. Leave L’Heure Bleue for gloomy days and feminine raincoats. Forget the candied La Vie est Belle and beloved classics: choose something stunning and unexpected but not necessarily plain.  Such an original and intriguing fragrance with no teenage candyfloss is Histoires de Parfums 1969, inspired by the sexual revolution with Woodstock, hippies and love.

Image

What is it about? What revolution? What does revolution smell like? Gunpowder, sweat, dust? Or maybe like peaches, coffee and cocoa powder? Maybe like cardamom, rose and patchouli? The first notes of 1969 bring a fruity boozy blast. I immediately imagine dried pineapples and apricots dusted in sweet white powder. What is next? Pure and clear rum. Coffee steam. Then comes patchouli which is why the fragrance gets so peculiar. Dry cocoa patchouli does not care about others and covers the initial peaches and pineapples. If there was just a drop of patchouli too many, the whole 1969 composition would immediately turn into a nauseous rotten fruit in a sticky plastic bag. Fortunately, the amount of patchouli here is just right and instead of ruining everything it reduces its power and helps the fruity side bloom.

The scent becomes undefinable. It seems as if there were two perfumes at once and they do not know what they are doing together. On the other hand, there is a strange idea of integrity and the feeling that nothing exists for no reason. After the head notes fade away, a new sensation of something sour takes place: it must be hibiscus tea, better known as karkadé.

An intensely red and fresh impression gets softer and more subtle on skin rather than on paper. There is also a little bit of rose, clove, cardamom, musk and bitter cocoa – everything dressed up in a boozy peachy fog.

Image

1969 is a new experience for tired and disappointed noses. Yes, it is rather sweet – can be too sweet for every day use. A nice and smooth base of musk and not-too-much patchouli remains very rounded and appealing. It is sweet but not candied. It might seem rather primitive, however it turns up to be much more complicated. It is sour yet very feminine. It loves itself and can be happy for others. It is different. Relaxed and with no thick skin.

Especially suitable for a night out and for an open back dress. Let the revolution begin in the head.

Advertisements

Histoires de Parfums 1969 ir seksualinė revoliucija.

Kuo kvėpintis vakarėliams ir neįpareigojantiems pokalbiams prie vieno kito kokteilio? Kaip nors nesunkiai ir nedusinančiai, ne per daug subtiliai ir neliūdnai. Palikite L’Heure Bleue apsiniaukusioms dienoms ir įliemenuotiems lietpalčiams. Pastumkite į šalį ir cukrinius La Vie est Belle, ir numylėtą klasiką: pasirinkite kažką visiškai netikėto ir nenuspėjamo, bet nebūtinai paprasto. Kaip tik toks – itin originalus ir intriguojantis, bet vis tiek suaugęs ir nepretenduojantis į paaugliškus saldėsius – yra Histoires de Parfums kūrinys 1969: aliuzija į seksualinę revoliuciją kartu su Vudstoku, hipiais ir meile.

Image

Apie ką jie? Kokią revoliuciją? Kuo kvepia revoliucija? Paraku, prakaitu, dulkėmis? O gal persikais, kava ir kakavos milteliais? Gal kardamonu, rože ir pačiuliu? 1969 pirmosios natos pritrenkia vaisiais ir alkoholiu. Iškart įsivaizduoju lyg ir džiovintus ananasus, lyg ir abrikosus, jau gerokai apčiupinėtus ir apsivėlusius savo baltose dulkėse. Kas toliau? Aiškus ir skaidrus romas. Kavos garas. Čia pat išnyra ir pačiulis, dėl kurio šis kvapas ir įgauna savitumo. Sausokas kakavinis pačiulis, kuris ateina ir užkloja visus persikus ir ananasus, ir atrodo, lyg būtų truputį sau. Jei jo būtų nors lašeliu daugiau, visa 1969 natų puokštė bemat pavirstų pykinančiu supuvusiu vaisiumi lipniame plastikiniame maišelyje. Bet, laimei, čia jo tik tiek, kiek reikia, ir jis leidžia skleistis vaisinei kompozicijos pusei.

Kvapas tampa neapibrėžiamas. Jis lyg ir suplaktas iš dviejų kvepalų, nesiderinančių tarpusavyje, tačiau tuo pačiu lyg ir palengva vysto vientisumo idėją. Apsiraminus pradinėms natoms galvon ateina ryškus palyginimas su rūgštelėjusia arbata karkade. Sodriai raudonas ir gaivus įspūdis visgi ant odos skleidžiasi daug minkščiau ir subtiliau negu atrodytų. Truputis rožės, truputis gvazdikėlių, šiek tiek kardamono, muskuso ir karčios kakavos. Ir viskas įvilkta į persikinį alkoholinį šipro rūką.

Image

1969 yra visiškai naujas potyris pavargusiai ir viskuo nusivylusiai nosiai. Taip, jis saldokas – gal dienai būtų per saldus. Graži ir minkšta bazė nusistovi kaip harmoninga muskuso ir pačiulio (ir vėl – nepadauginto) sąjunga. Jis saldus, bet ne konditeriškai saldus. Jis lyg ir atrodytų primityvokas, bet išties yra kur kas sudėtingesnis. Jis rūgštokas, bet labai moteriškas. Jis myli save ir moka džiaugtis kitais. Jis kitoks. Atsipalaidavęs ir nusimetęs kietus šarvus.

Ypač tinkamas naktiniams išėjimams ir suknelėms su atvira nugara. Tegu revoliucija prasideda nuo galvos.