Opardu, netikra realybė.

Kada upės išteka į visas puses ir nebežinai, kur kairė ir dešinė; kai rytais išeini į minkštą rūką ir stebi save iš šalies, galvoji ir sapnuoji kita kalba, – viskas tampa pusiau netikra. Dar tuoj – ir pabusi. Dar tuoj – ir subliūkš visos snieguotos viršūnės į lietuviškas lygumas ir žydra jūra pajuos. O norėdamas būti ten, pasiilgsti būti čia.

Ir tada nebežinai nei savo vardo, nei baisių sapnų personažų, nei kas surūšiuos betvarkę galvoj.

Puredistance Opardu, kuris skamba kaip prancūziškas praradau, yra kaip dar viena į susapnuotą realybę įsiliejusi filmo scena. Praėjusio amžiaus nuojauta su apmušalais nukaltomis sienomis, tiesia nugara ir moterimis su paslaptim. Opardu per daug gražus, kad būtų tikras, – jis toks turtingas ir tuo pačiu trapus, kad norisi atsisėsti ir gėrėtis juo iš atstumo, pamažu, idant nesupurvintum.

opardu

Opardu atsidaro nuostabiomis alyvomis ir baltomis gėlėmis. Gūsis šviežumo su minkšta ir vos juntama saldainine nata. Kreminė gardenija, pieniška tuberoza ir neužgožiantis, bet nuosaikus jazminas su savimi nešasi ir muskuso debesį. Išties, pirmąjį pusvalandį balkšvas muiliškumas juntamas ypač gerai ir vienu metu itin primena puikųjį Dolce&Gabbana Sicily. Tačiau kvapas nesubanalėja ir neatsiduoda vien skalbiniais, – goslios gėlės grįžta, įnešdamos švelnų sviestiškumą. Tikrai, tokį keistą tirštumą, regis, galima užčiuopti ir panirti kaip į pieno vonią ar ištirpinti ant krūtinės kaip kūno sviesto saują.

Jis ramus ir išlaikytas. Panašiai, kaip rimti žmonės rimtai kalba apie tai, prieš kiek laiko susikūrė Žemė, ir jiems visai nesvaigsta galva. Arba kaip tie, kurie atsilošę fotelyje aptarinėja istorinius personažus su lengvu atsainumu. Ir jiems visai nesikaupia ašaros galvojant, kaip jie bijojo mirti ir kaip ir mums vieną dieną viskas baigsis.

Opardu neįtikėtinai kokybiškas ir ilgalaikis. Gėlės jame niekada netampa aštrios ir spygliuotos ir ne, niekada neprimena oro gaiviklio, nes, susijungdamos su pulsuojančia kūno šiluma, virsta į minkštą balkšvą rūką. Ir tvyro kartais kaip pusiau priekaištas pradingusiam grožiui ar jo siekimui, tyliam balsui ir padorioms manieroms.

Kaip odė kažkam, ką praradai, ką norėjai pažinti, o gal ko niekada išties ir nebuvo.

Advertisements

Carnal Flower: nimfos Kalipsės burtai.

Carnal FlowerEditions de Parfums Frederic Malle kolekcijos jau nuo pirmo mėginimo tapo nuolatinių vidinių priešgyniavimų priežastimi. Kas jie? Kodėl jie tokie? Tai buvo kone pirmas kartas, kai daugybė recenzijų ir atsiliepimų apie kvapą sukurpė visiškai nepanašų į realybę vaizdinį. Specialiai neuosčiusi prabėgomis, o vargais negalais išsikovojusi likutį ir parsinešusi jį ramiam testavimui namo, galėjau tik stebėti, kaip nuo riešo tekantys lašeliai lyg šaipydamiesi klausia – tai ką, manei bus truputį kitaip?

Dievaži, tai jau tikrai kitaip. Visaip, kažkaip, bet ne taip. Dabar jau drąsiai sakau, kad Carnal Flower geriau net nesivarginti suprasti iš aprašymų ir galvoje sluoksniuojamų piramidės aukštų. Vis tiek tai, ką iš tikrųjų užuosite, prasilenks su bet kokia logika ir idėja.

Ponios ir ponai, prieš jūsų akis Carnal Flower, niekada neuostytas ir niekada neįsivaizduotas kvapas.

Image

Ką žmonės sako, apibūdindami Carnal Flower? Kad tai – žalia ir traški tuberoza, visai visai kitokia, nei esame įpratę sutikti parfumerijoje. Ir išties – pirmu smuiku čia groja eukaliptas, didžiulė eukalipto, jazmino ir tuberozos koncentracija jau pradinėse natose. Jautresnius pirmasis įkvėpimas tikrai nublokš atgal, didvyriškai atlaikiusius jis dar ilgai skandins, rodos, tokiuose stipriuose ir beveik nuodinguose garuose, kad vis tiek sukels kažkokį priešgyniavimo jausmą. Lyg vieną sekundę atrodo, kad kažkas jame atgrasaus ir gal net truputį pykina; bet ir vėl įkniaubi nosį ir bandai suprasti, kas yra kas.

Sunkios, aštrios ir stiprios gėlės atrodo riebios, didelės ir, visai kaip tropikuose, paskendusios drėgmėje. Didžiulės ir intensyvios, slegiančios ir koncentruotos, pernelyg tikros ir mėsingos, bet vis tiek apgaubtos sodrios žalumos, kuri neleidžia uždusti. Po dešimties minučių eukalipto stiprumas traukiasi ir atsiveria baltų tuberozos žiedlapių kremiškumas, kvapnioji kananga su lengvu bananiniu prieskoniu ir nerėksmingu, bet nuosekliu melionu ir kokosu. Kelioms minutėms kvapas labai priartėja prie Dolce&Gabbana Sicily, net įmanoma užgriebti lengvą muiliškumą. Visgi, ten pat jis ir dingsta, nes Carnal Flower bazėje atsiveria apelsinžiedžiai, muskusas, su, be abejo, per visą ciklą keliaujančia tuberoza. O pastarosios absoliuto koncentracija verčia iš padų net ir visko mačiusius parfumerius ir parfumerijos mylėtojus.

calipso

Editions de Parfums Frederic Malle Carnal Flower yra tarsi kažkiek nuodingas, apipiltas garais, apgaulingai šnabždantis ir po trapiais pieniškais žiedlapiais slepiantis ugnį ir nuodėmę. Tai itin kūniškas, moters grožį ir jos velnių priėdusią apgavikišką prigimtį parduodantis kvapas. Jis glamonėja, šypsosi, žada nemirtingumą mainais į Odisėjo pasilikimą saloje, o paskui smaigsto adatas į panages.

Didžiai juo žaviuosi iš tolo, bet negaliu jo dėvėti. Aš jį jaučiu, jis mane smaugia ir man vis norisi jį nusimesti.

Bet. Tai kvapas – šedevras toms, kurios nesibaido svaiginančio gėlių šleifo ir nuolatinio alsavimo į kaklą. Itin drąsioms, kurioms kartais nėra nieko švento, kurios nebijo žaisti su degtukais ir kurios net vaizduotėje neegzistuoja. Kol jų išties nesutinki ir nenusidegini. Bet ar ne pats norėjai?