Promenade a Versailles Pour Elle: Versalis ir popkornai.

Sofia Coppola filmas apie Mariją Antuanetę tapo toks pat paauglių dievinamas kaip ir Amelija iš Monmartro savo laiku. Labai visaip rožinis, šnarantis, spalvotas ir nekaltas ant smūgio išpopuliarino prancūziškų macaron fotografavimą, pirkimą ir aikčiojimą reikia nereikia, skanu neskanu. Nors pats filmas tikrai gražus ir spalviškai malonus akiai.

Parfums du Château de Versailles teigia savo iki šiol išleistus tris kvapus atkūrę iš tikrų Versalyje išlikusių receptų karalių kvepalams gaminti. Pasitelkę į pagalbą sintetines molekules, jie iš numirusių prikėlė XVII-o ir XVIII-o amžiaus karališkosios šeimos parfumerių kompozicijas, o tai reiškia, ir karalienės Marijos Antuanetės kasdienybę gaubusius aromatus. Žinoma, natose nurodomų popkornų ir ananasų, ko gero, nerastume Versalio archyvuose, tačiau jei pastarieji komponentai padeda atskleisti to meto atmosferą ar yra tam tikrų sudedamųjų dalių kvapai – atitikmenys, belieka tik paploti išradingumui.

Promenade a Versailles Pour Elle yra tiesiogine prasme gyvenimo džiaugsmo kvapas. Jau pirmosios natos išsiskleidžia šviežiais sultingais vaisiais – vyšniomis, mandarinais, ananasais. Rūgščiai gaivi ir seiles burnoje kaupianti pradžia. Ant vaisių užgula žaižaruojanti šipro paklodė ir kvapas virsta trykštančiais šampano purslais. Po kelių minučių vaisinė rūgštelė nuslūgsta ir įsileidžia stabilesnį gėlinį charakterį. Bet ir vėl – nei vienas vaisius ir nei viena gėlė negroja pati viena, – tai puokštės ir krepšiai frezijų ir rožių, tai vazos kriaušių ir apelsinų. Visko daug, bet kvapas neguldo ant žemės, nenusaldėja. Širdyje įsivyrauja muskusinė rožė su…šilta popkornų nata.

Garbės žodis, tie popkornai čia ne tik pavadinime. Įsiuosčius gana ryškiai juntamas kino salės kvapas su jaukiu paspragintu dūmeliu, kuris bazėje gana harmoningai susilieja su pačiuliu, nusistovi ir po linksmybių atsigula nusnūsti. Visiškai atsidavęs glamonėms ir lengvai apsvaigęs; tiesiogine šio žodžio prasme skanus. Putojantis, žaižaruojantis, palaimingai besišypsantis ir užmerkiantis akis. Gaivus, mergaitiškas, bet ne pigus aromatas saulėtai dienai, kurios vienintelis rūpestis gali būti kurioje pusėje šiandien nusipiešti apgamą.

Advertisements

Lumière Noire pour femme, jei sienos prabiltų.

Už lango trečią dieną lyja ir vakare miestas paskęsta oranžiniame rūke tarp žibintų, viduramžių arkų ir siaurų skerstgatvių. Temsta anksti ir šeštadienį aštuntą po dviejų taurių vyno miestas atrodo siurrealistinis. Neįtikėtinai gražus ir susispaudęs, pakrypęs ir susilenkęs, su kiekviena marmuro plyta po kojomis pasakojantis vis kitą istoriją, menantis vis kitą patamsyje išprievartautą mergelę, turtingųjų žirgų trepsėjimą, judesį ir gyvenimą.

Image

Maison Francis Kurkdjian sukurtas Lumière Noire pour femme yra pasakiškai kokybiškas gėlinis rožės ir pačiulio šipras. Jis yra toks, už kurį vidury šlapio grindinio tau perpjauna gerklę ir paleidžia visą tavo buvimą vėjais: tavo grojimą pianinu, lotynų mokėjimą ir tavo namo lubas, kurias išdažė Da Vinčio mokinys.

Viskas vyksta čia, mano mieste, kuris toks persisunkęs istorijos ir istorijų, kad kiekvienąkart supranti, kaip viskas kraupiai trumpa. Continue reading “Lumière Noire pour femme, jei sienos prabiltų.”