Opardu, netikra realybė.

Kada upės išteka į visas puses ir nebežinai, kur kairė ir dešinė; kai rytais išeini į minkštą rūką ir stebi save iš šalies, galvoji ir sapnuoji kita kalba, – viskas tampa pusiau netikra. Dar tuoj – ir pabusi. Dar tuoj – ir subliūkš visos snieguotos viršūnės į lietuviškas lygumas ir žydra jūra pajuos. O norėdamas būti ten, pasiilgsti būti čia.

Ir tada nebežinai nei savo vardo, nei baisių sapnų personažų, nei kas surūšiuos betvarkę galvoj.

Puredistance Opardu, kuris skamba kaip prancūziškas praradau, yra kaip dar viena į susapnuotą realybę įsiliejusi filmo scena. Praėjusio amžiaus nuojauta su apmušalais nukaltomis sienomis, tiesia nugara ir moterimis su paslaptim. Opardu per daug gražus, kad būtų tikras, – jis toks turtingas ir tuo pačiu trapus, kad norisi atsisėsti ir gėrėtis juo iš atstumo, pamažu, idant nesupurvintum.

opardu

Opardu atsidaro nuostabiomis alyvomis ir baltomis gėlėmis. Gūsis šviežumo su minkšta ir vos juntama saldainine nata. Kreminė gardenija, pieniška tuberoza ir neužgožiantis, bet nuosaikus jazminas su savimi nešasi ir muskuso debesį. Išties, pirmąjį pusvalandį balkšvas muiliškumas juntamas ypač gerai ir vienu metu itin primena puikųjį Dolce&Gabbana Sicily. Tačiau kvapas nesubanalėja ir neatsiduoda vien skalbiniais, – goslios gėlės grįžta, įnešdamos švelnų sviestiškumą. Tikrai, tokį keistą tirštumą, regis, galima užčiuopti ir panirti kaip į pieno vonią ar ištirpinti ant krūtinės kaip kūno sviesto saują.

Jis ramus ir išlaikytas. Panašiai, kaip rimti žmonės rimtai kalba apie tai, prieš kiek laiko susikūrė Žemė, ir jiems visai nesvaigsta galva. Arba kaip tie, kurie atsilošę fotelyje aptarinėja istorinius personažus su lengvu atsainumu. Ir jiems visai nesikaupia ašaros galvojant, kaip jie bijojo mirti ir kaip ir mums vieną dieną viskas baigsis.

Opardu neįtikėtinai kokybiškas ir ilgalaikis. Gėlės jame niekada netampa aštrios ir spygliuotos ir ne, niekada neprimena oro gaiviklio, nes, susijungdamos su pulsuojančia kūno šiluma, virsta į minkštą balkšvą rūką. Ir tvyro kartais kaip pusiau priekaištas pradingusiam grožiui ar jo siekimui, tyliam balsui ir padorioms manieroms.

Kaip odė kažkam, ką praradai, ką norėjai pažinti, o gal ko niekada išties ir nebuvo.

Advertisements

Floral Veil: kai esi gražus toks, koks esi.

Grossmith aromatų kokybė, jau tapusi legenda, verčia iš naujo aikčioti kiekvienąkart užuodus bet kurį šių kvepalų namų kūrinį. Kartkartėmis vis nežymiai pasirodantys Downton Abbey serijose ir prekybininkų apgulti kvepalų parodose, Grossmith savyje laiko viską, ko šiandien pasigenda aukštosios parfumerijos pasaulis.

Tiesa, kad daug mokslo reikalauja ir avangardinės potekstės kvepalai, įkvėpti kraujo, molekulių, audinių ir operų, nors didžiąja dalimi čia žaidžia kūrybiškumas ir fantazija. O ko reikia norint sukurti teisingą klasikinę kompoziciją, kuri neatsiduotų bobutėmis ir spiritu ir neprimintų dar vienų senovinių kvepalų? Didžiulio įdirbio ir meistrystės.

Šiandien dauguma žavisi ūdais, oda ir mediena; labai retai tenka prasilenkti su kokybiška tikra gėline kompozicija, nes gal jei nėra cinkelio, vadinasi, kvapas kažkoks ne toks? Tas pats būtų matuotis klasikinį Chanel švarką ir dvejoti, kad čia kažkaip trūksta ilgio ar atvartų. Netrūksta. Jo struktūra ir yra jo cinkelis.

grossmith

Grossmith Floral Veil yra nuostabus gėlinis aromatas, atsiveriantis lengvais žoliškais citrusais su juodaisias serbentais ir švaria šiugždančia muskusine gaiva. Pamažėle įplaukia traškūs jauni tuberozos žiedeliai, kvepiantys ne aštriai ir gyvuliškai kaip dažnai būna tuberozos turinčiuose kvepaluose, o baltai ir nekaltai. Širdyje natos sušyla ir išsiskleidžia baltos gėlės, rožės, pelargonija, – ir viskas lyg būtų nusėta lenvgva dulksna, dėl kurios kvapas tampa brandžiu ir nerėkiančiu apie visas savo sudedamąsias dalis.

Jis toks angliškai santūrus ir mandagus, bet visgi itin savitas ir gerai sudėtas. Laikui bėgant Floral Veil dar labiau suminkštėja, išnyra aksominė banano žievės kvapnioji kananga, solidi ambros ir medienos bazė su lašeliu vanilės. Kvapas visą laiką truputį kutena ir matosi kaip pro rūką. Kaip nuotaka su baltu nuometu, viduje slepianti skaisčią odą ir nepriaugintas blakstienas.

Na ir, atrodo, nėra jokių įdomesnių natų, jokio degintos gumos, rašalo, medaus ir karsto kvapo. Floral Veil yra viso, kas perspausta, antitezė. Visoms pastoviai kažką įrodinėjančioms hialiurono pripūstoms lūpoms, nukontūruotiems skruostams, aukštakulniams ryte, visoms agresyvioms ir kaip šunys lojančioms moterims aš sakau fak ju.

Floral Veil yra kaip koks Šopeno menuetas, kur natos tos pačios septynios, o gaunasi kažkas ne iš šio pasaulio. Ir pabandykit jūs taip.

MdO Tubéreuse: kvapas bijantiems tuberozos.

Surišti kvepalus su miestais – gražus įprotis, leidžiantis kiekvienąkart įkvėpus prisiminti ir aikštes, kurias aplankei, kalbą, kuria kalbėjo žmonės ir ledus, kuriuos valgei centre ant suoliuko. Kiekvienoje kelionėje pasidovanoti sau ir naujus kvepalus – tiesa – gana netaupi tradicija. Kartais pakanka užsukti į parduotuvėlę ir testuojant atrasti dar nebandytą aromatą, kuris, net jei ir nebus iškart nupirktas, visiems laikams įsilies į atmintį, ir, kitąkart užuostas, šviesos greičiu nukels atgal į atostogas. Paauglystės metais tokiais tapo Milane aklai pirkti Après l’Ondée, o iki tol savo kvepalų neturėjusi Roma įlindo į Mona di Orio Tubéreuse buteliuką.

Kiekvienąkart nuvažiavus, Roma pasitinka savo išskirtiniu ir tik jai būdingu kvapu nepriklausomai nuo metų laiko: mano pasivaikščiojimas visada prasideda nuo Ispanijos aikštės, kurioje pakinkyti žirgai laukia norinčių pasivažinėti karieta turistų. Žymieji laiptai visada nukloti fuksijos spalvos gėlėmis; ore susimaišo šalto marmuro ir šnypščiančio fontano vandens, ryte iš barų atskriejančio kavos garo, o pavakary vežimaityje kepinamų kaštonų, švariai nusiskutusių vyrų, išdirbtos odos ir išlygintų marškinių kvapai.

DSCF1891

Mona di Orio Tubéreuse yra, ko gero, labiausiai dėvima tuberoza tiems, kuriuos paprastai ši išraiškinga gėlė gąsdina. Nepakeliamai svaigi ir kartais net iki galvos įsiskaudėjimo stipri ir viską persmelkianti tuberoza dažnai nurašoma kasdieniam kvėpinimuisi ir paliekama jei ir ne išėjimams į teatrą, tai bent karts nuo karto pauostymui iš mėginėlio ar miniatiūros. Nes žavėtis ir mylėti ją visada galima ir reikia – kas, kad ir nenaudojant pagal paskirtį.

Mona di Orio tuberozos interpretacija tapo meile iš pirmo purkštelėjimo, iškart nukėlusia į prisiminimą kažko, ko niekaip neišeina ištempti lauk. Cukrus ir citrina? Citrina su cukrumi? Išties, viršutinės natos kvepia citrusais ir kažkuo kartoku, oficialiai įvardijamu kaip bergamote ir rausvaisiais pipirais. Jaučiu kartoką ir kartu rūgščią sultingo laimo žievelę, įmestą į baltą Martini. Kvapas šviežias, traškus ir žalias, bet ne per daug; kvepia lyg ir kažkokia daržove, lyg ir tolimu kokosu.  Tuoj pat ima kisti ir pamažėle visu gražumu atsiskleidžia benzoinas ir heliotropas, pabrėžiantys kvapo pieniškumą. Nuostabiai pieniškas ir švelnus, jis visgi neužgožia tuberozos žalumos, – nors ir ji niekada netampa intensyvia ir saldžia, o veikiau išlieka permatoma ir gaivi. Kvepia daugiau tuberozos lapais ir drėgnomis žemėmis, lyg būtų ką tik nuliję,- bet ir čia išlaikoma pusiausvyra ir kvapas nepasisuka į grybišką pačiulio pusę. Jis visada lengvas ir sklandantis, bet ne gaivus ir ne paprastas. Bazėje stipriau jaučiamas muskusas, bet apskritai Tubéreuse pakankamai linijinis. Labai gyvas ir žaižaruojantis, bet tuo pačiu prisijaukinantis ir glostantis. Kaip Roma.

Nuostabus unisex, nuostabiai skambantis ant vyrų ir verčiantis pamesti protą nepriklausomai nuo lyties. Deja, ant odos užsilieka tik porą valandų, bet amžinajam miestui galima atleisti ir tai už akimirką svaigaus įspūdžio.

Carnal Flower: nimfos Kalipsės burtai.

Carnal FlowerEditions de Parfums Frederic Malle kolekcijos jau nuo pirmo mėginimo tapo nuolatinių vidinių priešgyniavimų priežastimi. Kas jie? Kodėl jie tokie? Tai buvo kone pirmas kartas, kai daugybė recenzijų ir atsiliepimų apie kvapą sukurpė visiškai nepanašų į realybę vaizdinį. Specialiai neuosčiusi prabėgomis, o vargais negalais išsikovojusi likutį ir parsinešusi jį ramiam testavimui namo, galėjau tik stebėti, kaip nuo riešo tekantys lašeliai lyg šaipydamiesi klausia – tai ką, manei bus truputį kitaip?

Dievaži, tai jau tikrai kitaip. Visaip, kažkaip, bet ne taip. Dabar jau drąsiai sakau, kad Carnal Flower geriau net nesivarginti suprasti iš aprašymų ir galvoje sluoksniuojamų piramidės aukštų. Vis tiek tai, ką iš tikrųjų užuosite, prasilenks su bet kokia logika ir idėja.

Ponios ir ponai, prieš jūsų akis Carnal Flower, niekada neuostytas ir niekada neįsivaizduotas kvapas.

Image

Ką žmonės sako, apibūdindami Carnal Flower? Kad tai – žalia ir traški tuberoza, visai visai kitokia, nei esame įpratę sutikti parfumerijoje. Ir išties – pirmu smuiku čia groja eukaliptas, didžiulė eukalipto, jazmino ir tuberozos koncentracija jau pradinėse natose. Jautresnius pirmasis įkvėpimas tikrai nublokš atgal, didvyriškai atlaikiusius jis dar ilgai skandins, rodos, tokiuose stipriuose ir beveik nuodinguose garuose, kad vis tiek sukels kažkokį priešgyniavimo jausmą. Lyg vieną sekundę atrodo, kad kažkas jame atgrasaus ir gal net truputį pykina; bet ir vėl įkniaubi nosį ir bandai suprasti, kas yra kas.

Sunkios, aštrios ir stiprios gėlės atrodo riebios, didelės ir, visai kaip tropikuose, paskendusios drėgmėje. Didžiulės ir intensyvios, slegiančios ir koncentruotos, pernelyg tikros ir mėsingos, bet vis tiek apgaubtos sodrios žalumos, kuri neleidžia uždusti. Po dešimties minučių eukalipto stiprumas traukiasi ir atsiveria baltų tuberozos žiedlapių kremiškumas, kvapnioji kananga su lengvu bananiniu prieskoniu ir nerėksmingu, bet nuosekliu melionu ir kokosu. Kelioms minutėms kvapas labai priartėja prie Dolce&Gabbana Sicily, net įmanoma užgriebti lengvą muiliškumą. Visgi, ten pat jis ir dingsta, nes Carnal Flower bazėje atsiveria apelsinžiedžiai, muskusas, su, be abejo, per visą ciklą keliaujančia tuberoza. O pastarosios absoliuto koncentracija verčia iš padų net ir visko mačiusius parfumerius ir parfumerijos mylėtojus.

calipso

Editions de Parfums Frederic Malle Carnal Flower yra tarsi kažkiek nuodingas, apipiltas garais, apgaulingai šnabždantis ir po trapiais pieniškais žiedlapiais slepiantis ugnį ir nuodėmę. Tai itin kūniškas, moters grožį ir jos velnių priėdusią apgavikišką prigimtį parduodantis kvapas. Jis glamonėja, šypsosi, žada nemirtingumą mainais į Odisėjo pasilikimą saloje, o paskui smaigsto adatas į panages.

Didžiai juo žaviuosi iš tolo, bet negaliu jo dėvėti. Aš jį jaučiu, jis mane smaugia ir man vis norisi jį nusimesti.

Bet. Tai kvapas – šedevras toms, kurios nesibaido svaiginančio gėlių šleifo ir nuolatinio alsavimo į kaklą. Itin drąsioms, kurioms kartais nėra nieko švento, kurios nebijo žaisti su degtukais ir kurios net vaizduotėje neegzistuoja. Kol jų išties nesutinki ir nenusidegini. Bet ar ne pats norėjai?

Magnolia Nobile, how high.

Even if winter and especially Christmas call for heavier, sweeter and warming fragrances and even if many associate Magnolia Nobile with spring and sunny weather – this year this strange perfume came directly to the rainy and warm Christmas with noisy trains and coats almost wide open. Such a strange time, when you are supposed to feel the holiday mood yet there is something that presses the throat and you walk through the others like a stranger. Church bells call signaling the start of a mass, people kiss each other on the street and exchange pies with raisins. And you are so above everything that a little would be enough to break everything into peaces.

Acqua di Parma Magnolia Nobile is like that – lingering and half real. As if it exists, so white and beautiful yet at some point forgets the reality and goes away.

Image

Magnolia Nobile promises a lot already from the first seconds on the skin. A blast of fresh citrus and bergamot with aromatic white flowers: magnolia, jasmine, tuberose right behind them. The scent is wide. Open. The notes bloom and expand and feel like a kind of light which fills the room, taking spirals of vetiver, rose and wood with it. The scent is sweet, but not too sweet. It is huge. Large. Tall. Growing and surrounding, embracing the air. The wonderful thing is that the fragrance does not lose its initial freshness and remains airy and pulsating even in the middle notes.  Incredibly expressive, it is also restrained and mature. There is a feeling you are afraid to touch it for not to make it dirty. Fragile and feminine (not girly), sophisticated and grown, thoughtful and a little painful.

Image

Magnolia Nobile is a scent to admire and to miss, just like one misses a lost lover. It is a beautiful perfume. So beautiful and royal it almost ceases to exist, or maybe has never existed. And you don’t know if start to cry or pretend nothing really happened.

Magnolia Nobile, aukštai kilęs.

Nors žiemą ir ypač šventiniu periodu daugiau mėgiami sunkesni, saldesni ir šildantys kvapai ir nors Magnolia Nobile daugeliui asocijuojasi su pavasariu ir saulėtu oru, – šiais metais ji pati įsiprašė į lyjančias ir šiltas Kalėdas su beveik prasegtais paltais ir gaudžiančiais traukiniais. Toks keistas laikas, kada šventinė nuotaika lyg ir turėtų būti, bet kažkas spaudžia gerklę ir praeini pro minią kaip koks svetimas. Iš varpinės aidi į mišias kviečiantys dūžiai, gatvėje visi bučiuojasi ir dovanojasi pyragus su razinomis. Ir esi toks pakilęs virš visko, kad pakaktų nedaug, ir viskas subyrėtų.

Acqua di Parma Magnolia Nobile yra būtent toks – sklandantis ir pusiau tikras. Lyg ir yra, nuostabiai gražus ir baltas, bet visgi kažkur prasilenkia su realybe ir nueina sau.

Image

Magnolia Nobile daug žada nuo pirmųjų sąlyčio su oda sekundžių. Padvelkia gaiviais citrusais ir bergamote, iš už kurių lenda aromatingos baltos gėlės – magnolija, jazminas, tuberoza. Kvepia plačiai. Atvirai. Natos skleidžiasi ir didėja, kaip šviesa užpildydamos erdvę, pakeliui įpindamos vetiveriją, rožę ir truputį medienos. Kvapas salsvas, bet ne per saldus. Jis didelis. Platus. Aukštas. Augantis ir aprėpiantis, apkabinantis orą. Žaviausia tai, kad jis nepraranda pradinio gaivumo ir net širdies natose išlieka orinis ir truputį spyruokliuojantis. Neįtikėtinai išraiškingas, jis tuopat santūrus ir išlaikytas, prie kurio veik bijoma prisiliesti, kad nesupurvintum. Trapus ir moteriškas (ne mergaitiškas), brandus ir užaugęs, mąslus ir truputį skausmingas.

Image

Magnolia Nobile yra kvapas, kuriuo būtų galima grožėtis ir ilgėtis, kaip ilgimasi prarastos mylimosios. Tai yra gražus kvapas. Toks gražus ir didis, kad beveik neegzistuoja, o gal niekada ir neegzistavo. Ir nebežinai, ar apsiverkti, ar apsimesti, kad nieko niekada ir nebuvo.

Petit Fracas, saldi mirtis tuberozose.

Robert Piguet kvepalus būtų galima mylėti vien dėl nuostabių juodų kampuotų flakonų su grakščiais plonais užrašais. Aštriuose ir prabangiai tviskančiuose buteliukuose, rodos, užfiksuota visa praėjusio amžiaus kino istorija ir sekso simbolių veidai. Skandalingojo klasikinio Fracas pristatyti tikriausiai jau nereikia: tai buvo kvepalai – sensacija, savo svoriu ir intensyvumu bemat priplojantys prie žemės ar praviro lango…betgi, klausiu aš, kokia iš tavęs diva, jei kvėpiniesi tolerantiškais obuoliukais?

Image

Petit Fracas yra senojo Fracas kūdikis, paveldėjęs visą motinos grožį, bet įvilktas į šiuolaikiškesnį rūbą. 2012-aisiais pasirodę ir jaunesnei publikai pritaikyti Petit Fracas – būdas ne tik supažindinti jaunąją kartą su istoriniu parfumerijos kūriniu, bet ir paversti žudančią Fracas tuberozą nešiotina kasdien.

Petit Fracas pražysta svaiginančia kriaušine nata, sumišusia su juodo šokolado užuominomis. Kiek kibirkščiuojantis ir sultingas pradinis įspūdis gana greitai praranda lengvesnes citrusines ir bergamotės natas, palengva atverdamas tikrąją Fracas širdį – kreminę tuberozą. Visgi, naujoji versija gerokai skiriasi nuo savo vertę žinančios ir ja žaidžiančios moters. Petit Fracas dar ne moteris, o žavi koketė, nekaltai flirtuojanti viešnia, jauna ir graži, graži, nes jauna. Klasikinė tuberoza apgaubiama švelnaus vaisinio debesies, karamelizuotų obuolių ir mandarinų, kvapo raidoje lengvai nusausėjanti iki muskusinio švelnumo ir kakavos. Bendras įspūdis išlieka itin valgomas, gourmand, goslus ir sviestinis, su nekaltais rūgštelėjusiais vaisių intarpais.

Image

Petit Fracas yra pagarbos vertas būdas ne tik mažais žingsneliais prisijaukinti sunkiąją artileriją, bet ir atšviežinti senus įspūdžius. Nors Fracas ir yra visų laikų tuberozos karalienė, kiek kitokia jos interpetacija gali netikėtai padėti atrasti naują, įdomesnę nišą, labiau tinkančią kikenti ant sofkutės su vyno taure, klapsint blakstienomis sakyti „nesuprantu, ką turite omenyje” ir nurausti išgirdus nešvankų juokelį.

Bubblegum Chic, paauglystės kvapas.

Kartais užsinori kvepėti visai nelogiškai, visai nederančiai nei prie amžiaus, nei prie proto. Tokią galimybę šįkart suteikia Heeley su prieš porąmet pasirodžiusiu Bubblegum Chic – mergaitišku kvapu ne mergaitėms.Image

Kad ir kaip paniekinančiai ir užjaučiančiai nužvelgtume parfumerijos ir kosmetikos parduotuvių lentynas su stipriais sintetiniais kokosiniais losjonais, arbūziniais lūpų blizgesiais, aitriais braškiniais vazelinais ir ananasiniais šampūnais, mergaitiškas ankstyvos paauglystės pasaulis vis tiek turi savo žavesio. Prisiminkite garų pilną vonios kambarį, kvepiančias putas, šveitiklius ir kremus, alkoholinius dezodorantus, fenu kaitinamus ir veliamus plaukus, pigias plaukų formavimo priemones, už sutaupytus centus pirktus skaistalus…visko daug daug daug, viskas maišosi viename karštų garų debesyje. Tai toks intymus kvapas, žymintis perėjimą iš vaikystės į paauglystę, kažkuo visgi kerintis ir nostalgiškas.

Bubblegum Chic yra ne -liktus atkartojantis kvapas, bet tik nuoroda į juos. Intriguojantis pavadinimas iš tiesų nukelia ne tiesiai į pudros ir kramtomosios gumos debesį, bet veikiau yra subrendęs ir išlaikytas prisiminimas. Kas galėjo būti tokio intensyvaus įspūdžio kaltininku? Be abejo, svaiginanti tuberoza.

Nesuprantamu būdu tuberoza, jazminas, muskusas ir vaisinės natos sukuria kramtomosios gumos pojūtį. Vis dėlto, kvapas ne pigus ir ne sintetinis, jis kažkoks…juodas ir klampus, lengvai braškinis, šiltas ir jaudinantis. Ypač moteriškas ir jausmingas, Bubblegum Chic yra kaip saldi ir kiek kompleksuota paauglystė moters akimis.

Image

Heeley Bubblegum Chic reikėtų vartoti tada, kai viskas tampa per daug rimta ir suaugėliška. Subobėti galima greitai.

Tai prarastos nekaltybės kvapas, truputį idealizuotas ir užaštrintas, bet labai tikras ir išjaustas.

Kvepalų niša. Agaressence, kaip neišslysti iš vėžių.

Prieš metus pirkta Senekos knyga kaip koks priekaištas juodais viršeliais guli ant naktinio stalelio. Nuo vieno šeštadienio iki kito – vos keli sudirgę rytai, rezgami planai, kažkiek kavos, daug abejingumo.

Kai lauke šiek tiek atvėsta, naktimis lyja, o ryte jau įmanoma kažkiek kvėpuoti, galima išeiti minute anksčiau ir leisti sau neskubėti. Ir sutikti beveik tuos pačius veidus, kaip ir kiekvienąryt devintą.

Su Brecourt parfumerijos namais susipažinau lygiai prieš mėnesį. 2010-aisiais Emilie Bouge sukurtas nišinių kvepalų ženklas – beveik vienareikšmiškas metų atradimas, jau pirmąją dieną užbūręs įstabia ir bene gražiausia rože Rosa Gallica. Dėl pakankamai sunkaus priėjimo prie Brecourt kūrinių, kvapus detaliau bandyti teko užsisakant iš oficialaus įmonės puslapio. Ir taigi šiandienos kvapas ponios ir ponai – Agaressence.

agarassence

Būna rytų, kai atsibundi nei šioks nei toks Continue reading “Kvepalų niša. Agaressence, kaip neišslysti iš vėžių.”